Istorija

1941 m. birželio 11-oji – Geologijos ir geografijos instituto įkūrimo data. Tuomet Lietuvos mokslų akademijos prezidiumo nutarimu buvo įsteigtas Geologijos ir geografijos institutas, o pirmuoju jo direktoriumi paskirtas akad. prof. Juozas Dalinkevičius (1893–1980). 1963 m. Geologijos ir geografijos institutas reorganizuotas į Geologijos institutą ir Mokslų akademijos Geografijos skyrių. 1990 m. įkuriamas savarankiškas Geografijos institutas. 2002 m. Geologijos institutas ir Geografijos institutas sujungimo būdu reorganizuoti į valstybinį mokslo institutą Geologijos ir geografijos institutą.

Geologijos instituto, veikusio 1963–2002 m., svarbiausios mokslinės veiklos kryptys buvo stratigrafija, paleontologija, tektonika, paleogeografija, naudingųjų iškasenų telkinių prognozė, ekologinis geologinis ir geocheminis kartografavimas. Tyrė Baltijos šalių geologijos sandarą, naudingųjų iškasenų telkinių susidarymo dėsningumus, rengė mokslinius geologijos kartografavimo ir naudingųjų iškasenų telkinių paieškų pagrindus. 1970-1988 m. koordinavo Baltijos šalyse atliekamus geologijos tyrimus. Nuo 1989 m. atliko gamtinės aplinkos racionalaus naudojimo ir apsaugos tyrimus. Leido mokslo veikalus (1965–1979 m. išėjo 33 t.), monografijas, rengė tarptautines konferencijas, dalyvavo Tarptautinės geologijos mokslų sąjungos programose, bendradarbiavo su kitų užsienio valstybių mokslininkais. Prie Geologijos instituto veikė mineralų ir uolienų muziejus, kerno saugykla Vievyje.

Geografijos instituto, veikusio 1990–2002 m., svarbiausios mokslinės veiklos kryptys buvo Lietuvos teritorijos gamtinių geografijos procesų ir kraštovaizdžio funkcionavimo tyrimas, Baltijos jūros bei kranto zonos raidos ir būklės geografijos tyrimas ir prognozavimas, Lietuvos visuomenės teritorinės sandaros analizė. Buvo Geomorfologijos, Hidrologijos, Kartografijos, Klimatologijos, Krantotyros ir krantotvarkos, Kraštovaizdžio geografijos, Regioninės geografijos, Sedimentologijos, Taikomosios geochemijos sektoriai, Informacijos ir leidybos grupė. Institutas atliko fundamentinius ir taikomuosius tyrimus, kartu su Vilniaus universitetu rengė geografijos specialistus ir mokslininkus, leido geografijos leidinius, žemėlapius, organizavo mokslo renginius, atliko geografines ekspertizes, teikė bendrąją ir specialiąją geografinę informaciją institucijoms ir visuomenei.

Geologijos ir geografijos instituto mokslinių tyrimų objektas – Žemės gelmės, valstybinę reikšmę turintys vidaus vandenys, kontinentinis šelfas ekonominėje Baltijos jūros zonoje, kurie pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (47 straipsnis) yra išimtinė valstybės nuosavybė, klimatas, kraštovaizdis, visuomeninių reiškinių geografija; paskirtis – mokslinis šalies teritorijos savybių ir išteklių pažinimas darniai plėtrai, kompetencijos ir tarptautinių įsipareigojimų mokslinio informacinio aprūpinimo srityje užtikrinimas.

Geologijos ir geografijos instituto misiją sudaro: Lietuvos valstybei, ūkiui, kultūrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbių geologijos, geografijos krypčių bei kitų Žemės gelmių, valstybinę reikšmę turinčių vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje tarptautinio lygio mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir nacionalinio kompetencijos centro funkcijų teritorijos savybių ir išteklių pažinimo, subalansuotos plėtros, tarptautinių įsipareigojimų mokslinio informacinio aprūpinimo srityje vykdymas, o taip pat aukštos kvalifikacijos geologijos ir geografijos krypčių specialistų ir mokslininkų ruošimas.

2009 m. LR Vyrausybės nutarimu Geologijos ir geografijos institutas, Botanikos institutas ir Ekologijos institutas sujungimo būdu reorganizuoti į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Gamtos tyrimų centrą.