Užduotis. Kvartero paleoaplinkos gamtinių bei antropogeninių pokyčių, jų priežasčių ir geochronologijos tyrimai (vadovė dr. V. Šeirienė).

Darbo tikslas – kvartero paleoaplinkų pokyčių identifikacija ir charakterizacija gamtinio bei antropogeninio poveikio fone.

Darbo uždaviniai – kvartero nuogulų sedimentacinių aplinkų, klimato pokyčių, augalijos, sedimentacinių baseinų bei reljefo transformacijų raidos tyrimai identifikuojant jų chronologiją, mastą bei dėsningumus; gamtinių bei antropogeninių faktorių poveikio išryškėjusiems svyravimams charakterizacija, galimos kaitos prognozė.

Pasaulyje panašaus pobūdžio ir tematikos tyrimai jau daug metų priskiriami prioritetiniams. Siekiant išsaugoti gamtinę aplinką, kaip vienintelę žmogaus egzistencijos erdvę, suvokti jos pokyčių dėsningumus bei galimus nuokrypius nuo šių dėsningumų, užkirsti kelią arba bent numatyti prisitaikymo prie kardinalių aplinkos sąlygų pasikeitimų galimybes mokslininkai stengiasi identifikuoti ir charakterizuoti praeityje įvykusius pokyčius, suvokti jų atsiradimo priežastis ir mechanizmą.

Paleoaplinkos tyrimų metu gaunama informacija išlieka pagrindiniu duomenų šaltiniu įgalinančiu prognozuoti tolesnę ekosistemos, tame tarpe ir gyvenamosios aplinkos, raidos dinamiką. Kartu atliekama gyventojų ūkinės veiklos įtakos paleoekosistemai analizė būtina, siekiant suvokti natūralių bei antropogeninių faktorių sąveiką ir prognozuoti tolesnę jų kaitą. Specifinio savo paleoaplinkos rėžimo (ryškus klimatinių sąlygų cikliškumas, daugkartinė augalijos dangos kaita, raiškūs hidrologinių sąlygų svyravimai ir t.t.) dėka kvartero bei holoceno laikotarpiai bei jų metu susikaupusios nuosėdų storymės yra puikūs informacijos šaltiniai glacio- ir interglaciosedimentacinio cikliškumo, paleoekosistemų kaitos bei gyventojų ūkinės veiklos pokyčių tyrimo požiūriu. Ilgamečiai ledynmetinių bei tarpledynmetinių nuosėdų storymių sedimentologiniai, litologiniai paleobotaniniai, cheminiai, izotopiniai ir kt. tyrimai įgalino sukaupti gana daug stratigrafinių žinių bei paleogeografinę atskirų kvartero ir holoceno etapų būseną charakterizuojančių duomenų, tačiau aiškiai stokojama detaliau paleoklimato bei paleoekosistemos raidą apibūdinančios informacijos, nors pastaraisiais metais tokio pobūdžio duomenų kiekis palaipsniui didėjo. Taip pat dar gana ribotas ir antropogeninio faktoriaus bei gamtinių dedamųjų tarpusavio sąveiką apibrėžiančių žinių bagažas, kuriuo disponuoja mūsų tyrėjai. Programos vykdymo metu numatoma vykdyti tyrimus, savo metodiniu apibrėžimu, atliekamų analizių detalumu, tyrimų kompleksiškumu leisiančius gauti informaciją naujai charakterizuojančią paleoaplinkos ypatybes fiksuojamas kvartero ir holoceno metu.

Sistematizuoti ledyninių nuogulų sedimentacines charakteristikas tapo galima daugelio tyrinėtojų dėka (Miall, 1977, 1978, 1985; Rust, 1978; Eyles, 1983, 1985, 1987; Brodzikowski, Van Loon, 1987, 1991 ir kt.). Pagal naujausią glacigeninių nuogulų genetinę klasifikaciją (Šinkūnas, Jurgaitis, 1998) glacigeninių nuogulų genetinei grupei priklauso glacialinės (moreninės), fliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir, dalinai, eolinės. Tačiau realybėje yra didesnė genetinių atmainų įvairovė, kuri sietina su sedimentacijos sąlygų dinamine kaita ir kuri nebuvo iki šiol specialiai tyrinėta. Lietuvoje vyravusi kvartero nuogulų litomorfogenetinių tyrimų tradicija, orientuota daugiau į ledynų sukurtas reljefo formas, jų sandarą ir nuogulų sudėtį. Tokių tyrimų metu buvo nustatomos nuogulų sedimentacijos sąlygos, įvardijant jų genetinį tipą. Tačiau atkuriant paleogeografines sąlygas bei nustatant nuosėdų sedimentacijos aplinką paprastai atliekama facijų analizė ir sudaromi nuogulų sedimentacijos modeliai. Tai sedimentologinė nuogulų tyrimo kryptis, iš dalies sprendžianti sedimentacinių aplinkų identifikavimo požymių ir kriterijų klausimus. Pastaraisiais dešimtmečiais Vakarų šalyse ji papildė litologinius tyrimus ir dabar yra dominuojanti. Numatomi sedimentologiniai nuogulų tyrimai glacialinėje, periglacialinėje ir neglacialinėje aplinkose papildys litomorfogenetinius, suteikdami naujų galimybių sedimentacijos aplinkai ir paleogeografinėms sąlygoms atkurti.

Įvykdžius užduotį, bus:

• nustatyti kvartero nuogulų sedimentacinių aplinkų identifikavimo požymiai ir kriterijai;
• apibrėžti edafinių, hidrologinių bei klimatinių sąlygų pokyčių paleoekosistemose identifikavimo kriterijai, atliktas nustatytų pokyčių tyrimas bei tarpusavio sąveikos nustatymas;
• įvertinta šiuolaikinių geomorfologinių procesų vyksmo intensyvumo priklausomybė nuo klimato svyravimų ir antropogeninės veiklos pobūdžio;
• gyventojų ūkinės veiklos poveikio aplinkai įvertinimo požymių ir kriterijų nustatymas bei išryškėjančių pokyčių charakterizavimas ir chronologizavimas;
• atliktas natūralių gamtinių procesų bei antropogeninio poveikio įtakos paleoaplinkai įvertinimas, jų intensyvumo ir tarpusavio ryšio dėsningumų nustatymas