1b forma

ŽEMĖS GELMIŲ, VANDENŲ, KLIMATO IR KRAŠTOVAIZDŽIO BŪKLĖS BEI TERITORIJOS SAVYBIŲ KAITOS TYRIMAI

PROGRAMOS APRAŠYMAS

Biudžetiniai metai	2004
Asignavimų valdytojas	Geologijos ir geografijos institutas	Kodas	909002380

Programos kodas

01

Programos parengimo argumentai.

Programoje planuojami tyrimai reikalingi tam, kad plėtojant geologijos ir geografijos mokslų žinias ir naujausius tyrimų metodus ir tenkinant bendruosius jų ir studijų poreikius būtų užtikrinta Geologijos ir geografijos instituto kompetencija atlikti Lietuvos ūkiui, kultūrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius geologijos, geografijos bei kitus Žemės gelmių, valstybinę reikšmę turinčių vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus jos teritorijos Žemės savybių ir išteklių pažinimui, subalansuotai plėtrai, tarptautiniams įsipareigojimams mokslinio informacinio aprūpinimo srityje vykdymui, aukštos kvalifikacijos geologijos ir geografijos krypčių specialistų ir mokslininkų ruošimui.

Vyriausybės prioritetai			Užtikrinti švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros ir sveikatinimo plėtrą.	Kodas	5
Programos aprašymas. Programa skirta fundamentiniams tyrimams, intelektualaus ir materialaus mokslinių tyrimų potencialo (mokslininkai, infrastruktūra) reprodukcijai mokslo, visuomenės ir valstybės reikmėms. Pagal ją bus atliekami moksliniu požiūriu svarbūs ir aktualūs geologijos, geografijos mokslų bei kiti Žemės gelmių, valstybinę reikšmę turinčių vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje savybių ir dėsningumų moksliniai tyrimai, naudojant moderniausią metodologiją ir tyrimo priemones kartu ruošiant aukštos kvalifikacijos geologijos ir geografijos krypčių specialistus ir mokslininkus. Programos vykdymo rezultatai pasitarnaus metodologiniu pagrindu taikomiesiems moksliniams tyrimams ir mokslo taikomajai veiklai, kuriuos institutas vykdys pagal 2 programą Lietuvos ūkio reikmėms bei tarptautiniams įsipareigojimams mokslinio informacinio aprūpinimo srityje.
Kodas		Programos tikslo pavadinimas
01		Ištirti Žemės gelmių sandarą, savybes, jų raidą ir išteklių susidarymą
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: Žemės gelmių sandaros, savybių, jų raidos ir išteklių susidarymo tyrimai leis sukurti modernų mokslinį pagrindą Lietuvoje vykdomiems praktiniams geologiniams tyrimams, susieti Lietuvos ir gretimų šalių teritorijų bei globalius geologinės sandaros ypatumus ir pilnavertiškai įsijungti į pasaulinės geologijos mokslo problematikos nagrinėjimą. Šalies ūkio plėtrai gali būti reikšmingi kristalinio pamato sandaros (tektoniniai lūžiai) ir sudėties (geležies rūda, granitas, retieji elementai ir kt.), naftos ir dujų telkinių susidarymo, Baltijos baseino geoterminio lauko ir anomalijų, kiti nuosėdinės dangos uolienų ir naudingųjų iškasenų tyrimai. Taip pat ir gyvybės, ekosistemų, žmogaus, paleogeografinės raidos, klimato ir globalių pokyčių tyrimai, muziejinių geologinių eksponatų ir kolekcijų (fosilijų, uolienų, mineralų rinkinių) kaupimas ir eksponavimas yra svarbūs švietimo, mokslo, nacionalinės kultūros plėtros užtikrinimui. Tikslo įgyvendinimui iškelti tokie pagrindiniai uždaviniai: 02 uždavinys. Ištirti Rytų Europos kratono formavimosi etapus Lietuvoje. Rytų Europos kratonas (REK) –stambi geologinė struktūra, kurioje yra Lietuvos teritorija. REK sudaro kristalinis pamatas ir nuosėdinė danga. Juos suformavę geologiniai procesai yra pagrindinis tyrimų numatytų uždavinyje objektas. REK sudariusių procesų tyrimas aktualus dėl to, kad Lietuvoje sukaupta daugiausia aprašomoji geologinė medžiaga, o pasaulyje nuo praėjusio šimtmečio vidurio dominuoja geologinių procesų tyrimai ir prognozė. Tarptautinis bendradarbiavimas ir naujų tikslų iškėlimas užtikrins mokslo šioje srityje plėtrą. Uždavinio įgyvendinimui numatytos šios priemonės: 01 priemonė. Geologinių struktūrų susidarymo ir raidos Lietuvoje prekambro ir fanerozojaus laikotarpiu tyrimas. 02 priemonė. Baltijos devono baseino grimzdimo evoliucijos ir struktūrinių ypatumų nustatymas. 03 priemonė. Lietuvos ordoviko ir silūro faunos ir floros tyrimas. 04 priemonė. Kaledoninių baseinų raidos šiuolaikinėse Baltijos sineklizės ribose išaiškinimas bei naftos ir dujų telkinių susidarymo, paplitimo ir ardymo dėsningumų įvertinimas. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose. 03 uždavinys. Ištirti vėlyvąjį kainozojų Lietuvoje. Šis laikotarpis, o ypač jo pabaiga ‑ kvarteras pasižymi ryškia cikliška aplinkos dinamika, besitęsiančia ir dabar. Lietuvoje plačiai paplitusių ir beveik visą vėlyvojo kainozojaus laikotarpį atspindinčių nuosėdų storymės sandaros, savybių, raidos ir išteklių tyrimo rezultatų pagrindu atliktos paleogeografinės rekonstrukcijos tarnauja globalių pokyčių prognozei. Tiriant paleogeografinių sąlygų kaitą padaryta išvada, kad žmogaus būtį lemtingai gali pakeisti abiotinio pobūdžio globalūs gamtiniai pokyčiai, kurių trukmė matuojama geologinio laiko skale. Tokiu būdu aktualizmo principu pagrįsti tyrimai, kai šiuo metu vykstančių procesų supratimas tarnauja praeityje vykusių paaiškinimui, įgauna naują kryptį. Paleogeografinius tyrimus atspindinčius globalius pokyčius siekiama panaudoti šių pokyčių prognozei. Uždavinio įgyvendinimui numatytos šios priemonės: 01 priemonė. Šiuolaikinių geomorfologinių procesų įtakos reljefo transformacijoms nustatymas. 02 priemonė. Lietuvos glacigeninių nuogulų genetinių tipų ir atmainų paplitimo bei formavimosi ypatumų įvertinimas. 03 priemonė. Lietuvos vėlyvojo kainozojaus stratigrafijos ir paleogeografijos tyrimas ekosistemų ir klimato kaitos prognozei. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose.
Kodas		Programos tikslo pavadinimas
02		Ištirti klimato, hidrosferos ir geologinės aplinkos struktūrą ir būklę, išanalizuoti ir prognozuoti jų kaitos procesus ir pagrįsti apsaugą bei tausojantį naudojimą.
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: Žmogaus gyvenamosios aplinkos geologinis pagrindas yra daugiakomponentė dinamiška sistema, medžiagų ir energijos mainų ryšiais besisiejanti su kitais geosistemų komponentais. Geologinė aplinka yra ir ekosistemų sudėtinė dalis bei žmogaus ūkinės veiklos objektas. Pasaulyje šiuo metu plačiai ir kompleksiškai atliekami aplinkos procesų tyrimai geologinio laiko ir erdvės apimtyje, siekiant suprasti dabartinę aplinkos būklę bei prognozuoti jos pokyčius. Fundamentiniame lygmenyje būtina išaiškinti regioninius ir lokalius klimato kaitos, hidrologinių, geocheminių procesų raiškos bei jų sąveikos ypatumus, kad būtų užtikrintas gamtinių sistemų raidos pažinimo tęstinumas, prognozės ir reguliavimo galimybė. Tai įmanoma atlikti tik didelių mokslo programų rėmuose. Nors Lietuvoje tokie tyrimai tik pradedami plėtoti pakankamai kompleksiškai, Lietuvos mokslininkai telkia savo pastangas įsijungti į tokias programas. Taikomuoju požiūriu šis tikslas pirmiausia nukreiptas geoprocesų prognozavimo tobulinimo, jautrių antropogeniniam poveikiui geosistemų stabilumo užtikrinimo ir gyvenamosios aplinkos kokybės gerinimo, vandens, dirvožemio ir kitų išteklių apsaugos užtikrinimo linkme. Tikslo įgyvendinimui iškelti tokie pagrindiniai uždaviniai: 04 uždavinys. Ištirti Lietuvos paviršinių nuosėdų geocheminio lauko kaitą. Svarbūs gyvenamosios gamtinės aplinkos komponentai yra dirvožemis ir vandens baseinų dugno nuosėdos. Jų cheminė sudėtis, ypač mikroelementinė, yra reikšmingas gyvenamosios aplinkos kokybės rodiklis, kintantis veikiant gamtiniams ir technogeniniams faktoriams. Uždavinys keliamas tam, kad nustatyti mikroelementų foninių kiekių pokyčius veikiant regioninio pobūdžio technogeniniams faktoriams ir urbanizuotų teritorijų pedogeocheminių anomalijų intensyvumo ir struktūros kaitą – veikiant lokaliems faktoriams. Uždavinio įgyvendinimui numatytos šios priemonės: 01 priemonė. Technogeninių procesų įtakos foniniams mikroelementų kiekiams Lietuvos paviršinėse nuosėdose ir pedogeocheminių anomalijų kaitos urbanizuotose teritorijose tyrimas. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose. 05 uždavinys. Ištirti gamtinius ir antropogeninius hidrogeologinius procesus požeminio vandens būklės ir jos kaitos vertinimui. Sudėtingus hidrolitosferos fizinius-cheminius procesus be endogeninių ir egzogeninių, lemia ir antropogeniniai veiksniai. Pastarųjų poveikis iš esmės keičia dinamiką, hidrogeocheminę aplinką ir požeminio vandens cheminės sudėties, uolienų tirpinimo, medžiagos transportavimo, nusodinimo bei sluoksnio filtracinių savybių formavimosi procesus. Dėl gyvybiškos ir nuolat didėjančios vandens svarbos biosferai (ir žmogui) išvardintų procesų pažinimas, parametrinis įvertinimas bei vystymosi prognozės metodų parengimas pasaulyje ir Lietuvoje, kur buityje naudojamas tiktai požeminis vanduo, yra prioritetinė hidrogeologijos mokslo kryptis. Uždavinio įgyvendinimui numatytos šios priemonės: 01 priemonė. Požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi ir elementų kaitos aktyvios apytakos zonoje tyrimai. 02 priemonė. Medžiagų migracijos nevienalytėse uolienose prognozės ypatumų įvertinimas. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose. 06 uždavinys. Ištirti klimato ir antropogeninės apkrovos poveikį vandens sistemoms. Dėl klimato ir antropogeninės apkrovos kaitos vykstantys vandens sistemų ir jų aplinkos pasikeitimai seniai skatina detalius ir kompleksiškus vandens sistemų struktūros ir kaitos tyrimus. Šiandien svarbu vandens sistemų prevencija ir pažeistų vandens sistemų restauracija. Tai davė impulsą urbanistinės hidrologijos plėtrai. Pasaulyje įvairios kilmės vandens sistemų raida detaliai analizuojama, tiriant nuosėdų chronologiją ir identifikuojant klimato bei kitus aplinkos pokyčius radioizotopiniais bei stabilių izotopų metodais. Šiais metodais, greta ryšio su tiesioginiais klimato rodikliais, nustatomi sedimentacijos greitį apibūdinantys įvairūs parametrai. Uždavinio įgyvendinimui numatytos šios priemonės: 01 priemonė. Lietuvos vandens sistemų raidos analizė intensyvios ūkio plėtros ir regioninio klimato kaitos sąlygomis. 02 priemonė. Vandens sistemų raidos analizė izotopiniais metodais. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose.
Kodas		Programos tikslo pavadinimas
03		Ištirti Baltijos jūros ir kranto zonos geosistemas ir prognozuoti jų kaitą.
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: Baltija yra viena iš labiausiai ūkinės žmonių veiklos veikiama jūra, todėl ją tyrinėja ir būklės pokyčius stebi, fiksuoja ir kartografuoja visos supančios šalys. Todėl būtina pasiekti, kad Baltijos jūros, Kuršių marių ir Lietuvos priekrantės geosistemų moksliniai tyrimai tenkintų šalies poreikius ir būtų lygiaverčiai kitų Baltijos jūros regiono šalių aplinkos sisteminio pažinimo kontekste. Fundamentinio mokslo lygmenyje geografinių ir geologinių žinių apie Baltijos jūrą ir Lietuvos kranto zoną kaupimas, atnaujinimas ir mokslinė analizė leis geriau pažinti specifinių geosistemų funkcionavimo mechanizmą ir jo teritorinius ypatumus, nustatyti globalių pokyčių ir lokalaus poveikio įtaką geosistemų stabilumui, prognozuoti jų vystymąsi. Tikslo įgyvendinimui iškeltas toks pagrindinis uždavinys: 07 uždavinys. Išanalizuoti Baltijos jūros bei kranto zonos raidą ir prognozuoti jos geologinę-geografinę būklę ir pokyčius intensyvėjančios gamtonaudos kontekste. Dugno nuosėdų tyrimai leidžia objektyviai įvertinti jūros ir Kuršių marių geosistemų būklę ir spręsti aktualius mokslui, o taip pat ir šalies ūkiui klausimus, susijusius su įvairia veikla Baltijos jūroje ir efektyviu jos gamtinio potencialo panaudojimu visuomenės reikmėms. Duomenys apie akvatorijų dugno nuosėdų, paplūdimių grunto sudėtį ir užterštumą vis dar menkai susieti su duomenimis apie kontinentinį nuotėkį, vandens fizikinėmis ir cheminėmis savybėmis, hidrometeorologinėmis sąlygomis, nepakankamai tyrinėta fizikinių, cheminių ir geologinių procesų tarpusavio sąveika. O ši mokslinė informacija būtina gamtinių procesų ir išteklių kaitos Baltijos jūroje dėsningumų išaiškinimui, jūroje vykstančių procesų ir išteklių kaitos reguliavimo, optimizavimo, prognozavimo bei gamtosaugos ir gamtonaudos metodologinių pagrindų sukūrimui. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai priklauso nedidelis jūros kranto ruožas, kuriame antropogeninė apkrova kasmet stipriai didėja, o kranto būklė blogėja, taip pat ir krantodaros procesų tyrimai tampa aktualesni ne tik moksline bet ir praktine prasme. Fundamentinių tyrimų išplėtimas neabejotinai pasitarnaus Lietuvos mokslo, kultūros ir ūkio plėtrai ir pilnaverčiam tarptautiniam moksliniam bendradarbiavimui. Uždavinio įgyvendinimui numatytos šios priemonės: 01 priemonė. Pietryčių Baltijos ir Kuršių Marių raidos kvartero periode tyrimas. 02 priemonė. Baltijos jūros ties Lietuva ir kranto zonos aplinkos kokybinio fono formavimosi analizė ir raidos prognozė. 03 priemonė. Lietuvos jūrinio kranto geodinaminės būklės ‑ krantodaros procesų dėsningumų analizė. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose.
Kodas		Programos tikslo pavadinimas
04		Išanalizuoti Lietuvos kraštovaizdžio ir visuomeninius geografinius procesus, kartografiškai modeliuoti ir moksliškai pagrįsti teritorijų planavimą.
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: Kraštovaizdžio degradacijos intensyvumas, jo atsparumo pasikeitimas kintančios gamtonaudos sąlygomis lemia nepalankius žmogaus betarpiškos gyvenamosios aplinkos kokybės pokyčius. Minėtų procesų tyrimai, akcentuojant kraštovaizdžio struktūros būklę bei kaitą, neišvengiamai būtini, siekiant pagrįsti ir įgyvendinti subalansuotos plėtros principus, suformuoti optimalų kraštovaizdį atitinkamai šiuolaikinės visuomenės poreikiams. Lietuvoje, kaip ir visoje Centrinėje bei Rytų Europoje, kardinaliai kinta teritorinės ūkio organizacijos, teritorinio valdymo sistema, intensyvėja gyventojų migracijos, plėtojasi urbanizacija, vyksta kiti intensyvūs visuomeniniai geografiniai procesai. Fundamentaliajame lygmenyje svarbiausias yra visuomeninių procesų teritorinės diferenciacijos prielaidų, vyksmo bei mąsto ištyrimas ir prognozė. Pažymėtina, kad, skirtingai nuo daugelio kitų geografijos sričių, kur ypač svarbu yra nuolat atnaujinti žinias apie geosistemų savybes, visuomeninė geografija Lietuvoje turės pirmą kartą identifikuoti ir diagnozuoti įvairius visuomeninius teritorinius procesus. Tikslo įgyvendinimui iškelti tokie pagrindiniai uždaviniai: 08 uždavinys. Ištirti ir prognozuoti Lietuvos kraštovaizdžio struktūros būklę ir kaitą. Lietuva, ratifikavusi Europos kraštovaizdžio konvenciją, siekdama pagerinti savo kraštovaizdžio pažinimą įsipareigojo visoje Lietuvos teritorijoje nustatyti kraštovaizdžio tipus, analizuoti jų charakteristikas, atkreipti dėmesį į kraštovaizdžio struktūros pokyčius bei įvertinti kraštovaizdžio vertę atsižvelgiant į suinteresuotų dalyvių ir atitinkamos gyventojų grupės poreikius. Kraštovaizdžio struktūros kaitos analizė, dabartinio kraštovaizdžio technogenizacijos pobūdžio bei masto įvertinimas, kraštovaizdžio komponentų erdvinės bei kokybinės raiškos tendencijų prognozavimas sudarys pagrindą integruotai kraštotvarkai bei prielaidas pagrįstam subalansuotos plėtros idėjų taikymui mūsų šalyje. Uždavinio įgyvendinimui numatytos šios priemonės: 01 priemonė. Kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvertinimas kokybiniu aspektu. 02 priemonė. Kraštovaizdžio kaitos kartografinė analizė. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose. 09 uždavinys. Ištirti lokalizacijos veiksnių poveikį visuomeninių procesų kaitai Lietuvoje regionalizacijos ir globalizacijos sąlygomis. Uždavinys keliamas tam, kad nustatyti lokalizacinių veiksnių poveikį visuomeninių procesų kaitai regioniniame lygmenyje. Pagrindinė tyrimų idėja – išaiškinti, kaip lokalizaciniai veiksniai, nepakeisdami objektų fizinės geografinės padėties, transformuoja visuomeninius teritorinius santykius bei jų regioninę raišką. Fundamentinių tyrimų koncepcija remiasi klasikine centro – periferijos ir nauja “politinės teritorinės vietovės” (globalizacijos) bei teritorinio kontekstualumo koncepcija (E. Agnew). Šie požiūriai ir teorijos iki šiol plėtoti daugiausia “idealiame” teoriniame lygmenyje, kalibruojant išvadas senos rinkos ekonomikos ir politinės demokratijos sąlygomis. Vykstant Vidurio ir Rytų Europos visuomeninei transformacijai atkreiptas dėmesys į tai, kad šiame regione su bendraisiais globaliais ir makroregioniniais dėsningumais sąveikauja inertiška visuomenės teritorinės organizacijos specifika. Dėl to įprasti ir jau formalizuoti visuomenės teritorinės organizacijos modeliai nebepaaiškina visuomeninių procesų teritorinės raiškos sparčios visuomenės kaitos sąlygomis. Numatoma ištirti, kaip periferiniai subregioniniai centrai (monofunkciniai miestai), naujos administracinės ribos bei sienos su kintančiomis jų funkcijomis ir kiti lokalizaciniai veiksniai transformuoja regioninio rango socialines teritorines sistemas, veikiant europinės regionalizacijos ir globalizacijos kontekstui. Prieinamumas prie pirminių duomenų ir jų santykis su žinybinių duomenų bazėmis apriboja tyrimo mastelį, dėl to pasirinktas regioninis tyrimo lygmuo. Uždavinio įgyvendinimui numatyta ši priemonė:
01 priemonė. Monofunkcinio miesto poveikio regiono kaitai tyrimas. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Moksliniai straipsniai. 02 kriterijus. Pranešimai mokslinėse konferencijose.
Kodas	Programos tikslo pavadinimas
05	Užtikrinti ir pagerinti instituto infrastruktūros ir ūkio funkcionavimą bei darbo sąlygas.
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: Būtina instituto pastato langų, sienų, šildymo sistemos renovacijos priemonėmis pagerinti pastato šilumines–energetines charakteristikas, sumažinti eksploatacines išlaidas ir sudaryti optimalias bei sveikas darbo sąlygas. Tikslui pasiekti bus siekiama gauti lėšas atitinkamoms nepaprastosioms išlaidoms. 10 uždavinys. Pagerinti instituto pastato šilumines-energetines ir eksploatacines charakteristikas bei sudaryti optimalias darbo sąlygas. 01 priemonė. Einamasis patalpų remontas. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Renovuotų patalpų plotas (m^2).
Kodas	Programos tikslo pavadinimas
06	Visuomenei pateikti pažintinę reikšmę turinčią geologinę informaciją.
Tikslo įgyvendinimo aprašymas: Steigėjo teisėmis teikiant finansinę ir metodinę paramą Lietuvos geologijos muziejui, padėti jam pasiekti pagrindinį jo tikslą: rinkti, kaupti, tyrinėti, konservuoti, restauruoti muziejines geologines vertybes ir pristatyti visuomenei gausią geologinę medžiagą apie krašto žemės gelmių sandarą, sudėtį, naudingąsias iškasenas ir paleogeografinę raidą, taip pat šalies geologijos mokslo rezultatus ir laimėjimus. 11 uždavinys. Padėti Lietuvos geologijos muziejui įgyvendinti jo darbo ir veiklos pagrindinį tikslą. 01 priemonė. Tikslinės lėšos Lietuvos geologijos muziejaus darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui, metodinė parama ir veiklos kontrolė. Uždavinio įgyvendinimo vertinimo kriterijai: 01 kriterijus. Lietuvos geologijos muziejaus strateginio plano vykdymas.
Numatomas programos įgyvendinimo rezultatas. Programos įgyvendinimas užtikrins Geologijos ir geografijos instituto kompetenciją atlikti Lietuvos ūkiui, kultūrai ir tarptautiniam bendradarbiavimui svarbius geologijos, geografijos bei kitus Žemės gelmių, valstybinę reikšmę turinčių vidaus vandenų, kontinentinio šelfo ir ekonominės zonos Baltijos jūroje tarptautinio lygio mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus Lietuvos teritorijos Žemės savybių ir išteklių pažinimui, subalansuotai plėtrai, tarptautiniams įsipareigojimams mokslinio informacinio aprūpinimo srityje vykdymui. Programa padės paruošti aukštos kvalifikacijos geologijos ir geografijos krypčių specialistus. Vykdant konkrečius uždavinius bus pasiekti šie rezultatai: 02 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 10 mokslinių straipsnių recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ir tarptautiniuose leidiniuose, tame tarpe su ISI indeksu, bei pristatyti 5 tarptautinėse ir vietinėse konferencijose. 03 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 10 mokslinių straipsnių recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ir tarptautiniuose leidiniuose, tame tarpe su ISI indeksu, bei pristatyti 5 tarptautinėse ir vietinėse konferencijose. 04 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 4 moksliniuose straipsniuose recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ar tarptautiniuose leidiniuose, tame tarpe su ISI indeksu, bei pristatyti 4 tarptautinėse ir vietinėse konferencijose. 05 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 5 moksliniuose straipsniuose recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ar tarptautiniuose leidiniuose bei pristatyti 3 tarptautinėse ir vietinėse konferencijose. 06 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 4 moksliniuose straipsniuose recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ar tarptautiniuose leidiniuose, tame tarpe su ISI indeksu, bei pristatyti 3 tarptautinėse ir vietinėse konferencijose. 07 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 10 mokslinių straipsnių recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ir tarptautiniuose leidiniuose, tame tarpe su ISI indeksu, bei pristatyti 5 tarptautinėse ir vietinėse konferencijose. 08 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 3 moksliniuose straipsniuose recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ar tarptautiniuose leidiniuose bei pristatyti 2 tarptautinėse ar vietinėse konferencijose. 09 uždavinys. Rezultatai bus paskelbti 3 moksliniuose straipsniuose recenzuojamuose Lietuvos, užsienio ar tarptautiniuose leidiniuose bei pristatyti 2 tarptautinėse ar vietinėse konferencijose. 10 uždavinys. Bus atliktas einamasis patalpų remontas (plotas 100,0 m^2). 11 uždavinys. Visuomenei bus pristatyta gausi geologinė medžiaga: pateikta peržiūrai ~ 7000,0 m kerno, priimta ~ 1000 muziejaus lankytojų.

01 programos lėšų poreikis ir numatomi finansavimo šaltiniai (tūkst. litų)
Ekonominės klasifikacijos grupės	Asignavimai 2003-iesiems metams	Asignavimai 2004-iesiems metams			Projektas 2005-iesiems metams	Projektas 2006-iesiems metams
		bazinis biudžetas	pakeitimai/ naujas	iš viso
1. Iš viso išlaidų	2364	2451		2451	2451	2451
paprastosios išlaidos	2364	2451		2451	2451	2451
iš jų darbo užmokesčiui
nepaprastosios išlaidos
2. Finansavimas	2364	2451		2451	2451	2451
Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas	2364	2451		2451	2451	2451
kofinansavimo lėšos
specialiosios lėšos
ES lėšos
Etatų skaičius programai	113	107		107	107	107
Galimi programos vykdymo ir finansavimo variantai: valstybės biudžeto asignavimai.
Susiję įstatymai: LR biudžeto įstatymas, LR Mokslo ir studijų įstatymas.
Patvirtintos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonės, susijusios su aprašoma programa: Aplinkos kokybės gerinimas, žalos aplinkai prevencija ir planavimas.
Kita svarbi informacija

Instituto direktorius Algirdas Zuzevičius

Direktoriaus pavaduotojas
mokslui ir studijoms Petras Šinkūnas

Telefonas	2 104 691
Data	2004.02.20